Vienas nuostabiausių dalykų pastaraisiais metais man yra klausyti tai kas kunkuliuoja iš Londono.. Džiaugiuosi, kad mano mėgiamiausias interneto muzikinis magazinas (www.xlr8r.com) irgi tuo mėgaujasi. Štai, pavyzdžiui:
Tuo tarpu kai kurie amerikiečiai bando įrodyti, kad ne tik iš UK gali parkeliauti tokia muzika. Kaip sau nori, bet rimtai skamba labai bokbok’iškai (nuo žodžio dj bokbok):
toks jis euforinis – Endgames – Ecstacy (Jam City Refix):
toks klapsintis – Joe- Claptrap:
o toks mirtinas – Ramadanman – Work Them:
Štai taip startuoja naujas UK leiblas 502.
Do you wanna feel on me, I know you wanna feel on me

Taip skamba fantastinė įžanga į tikrai vykusį XLR8R podcastą, kurį šįkart pristato Girl Unit iš Londono.
Nu XLR8R grynai eina iš proto dėl UK muzikos :o Bet tai OK, nes aš taip pat.
Skiriu šį post’ą DžeimsBleikiškąjai Londono pusei. Aha, James Blake, tas pats, kuris kartu su Ramadanman’u grojo Kaune.
James Blake muzikoje apstu šiuolaikinio UK skambesio, kurio su niekuo kitu nesumaišysi, tačiau tas skambesys toks savitas, tarytum atskiras muzikos porūšis.
[Oficialiai dar net nepasirodęs gabalas. Kaip visad pirmiausiai išsidalino su draugais disk žokėjais, kad paerzintų pasaulį ir,.. mane.]

Pavadinimas kvailas ir keistas tik dėl to, jog kažkada jau buvo vienas įrašas panašiu pavadinimu. Kaip ir aną kartą, įrašą skiriu L-Vis 1990 – prodiuseriui/disk žokėjui iš Londono, kuris ne tiesiai, bet skelbiasi besąs 1990-ųjų Elvis.
Na bet o kaipgi tam Elviui neskirsi įrašo, kai paklausai štai tokių pirmųjų akordų :o
OJO!, ir koks neįtikėtinas dar vienas L-Vis 1990 remiksas pavadinimu:
O čia pavyzdys kaip reikia pristatinėti savo naujai pasirodysiančius įrašus. Apie tai galėčiau tik viena pasakyti – afiget.