Šian atradau naują vinylų shopą web’e. Ir ten radau iki nukritimo geros ir net negirdėtos muzikos! Vienužodžiu - dėlioju savo krepšelį.

• http://www.redeyerecords.co.uk.

Va pavyzdžiui kokį ten radau,

Jamie Lidell - Little Bit Of Feel Good (Mr. Oizo Remix)

tai per šventes atitolau nuo muzikos. Neradau ir neiškojau nieko naujo. Net mėgiamiausių RSS neperklausiau, nes nebuvo didelio noro. Dirbau tuo metu malonesniais pasirodžiusius darbus.

Vakar žiūrėjau filmą, o šiandien susiradau vieną įstrigusį to filmo muzikinį kūrinį. Dar klausiau Ben Ufo mix’ą, šiaip dubstep’o bei kitos bass kultūros. Ieškojau kur nueiti šį ar kitą savaitgalį, tačiau Lietuvoje neradau. Užtat radau Londone, bet kas iš to. Dar prisiminiau žmones, kurie Londone ieško muziejų, bažnyčių ir kitų nesamonių. Bet juk Londonas ne tam skirtas, seniai žinau tą nors ten ir nebuvęs. Noriu į Londoną.

Važiuojant namo radijas kaip visad grojo popsą. Tuo metu ir išgirdau “Hot Chip - One Life Stand“, tipinį Hot Chip kūrinį.

Nujaučiu, kad visa tai reiškia, jog šventės baigėsi.

Užp*so tai, kad visi masiškai ir be perstojo rašo apie The xx. Jau gailiuosi, kad ir aš apie juos parašiau.

Ta proga nubaudžiau ie6 vartotojus, mmmmm :)

Jeigu ką domina plokštės, tai yra šansas kažką susirasti už pigiau:
http://blogs.myspace.com/index.cfm?fuseaction=blog.view&friendId=66284852&blogId=513170932

Darling I’ll bathe your skin
I’ll even wash your clothes
Just give me some candy, before I go

Ir taip jau pusę dienos :))
Fantastinis sekmadienis.

Tai nedidelė dalis mano jalapeño pipirų derliaus. Kadangi jalapeño pipirų vegetacijos laikas yra ilgas, tai vaisius tenka skinti tik rudenį.

Nusprendžiau pabandyti į keletą kalėdoms brestančio Imperial Stout’o bei Paddy’s Stout’o butelių įdėti po pipirą. Nors pipirai įmesti tik prieš dešimt dienų (rekomenduojama laikyti 3-4 savaites), šiandien neapsikentęs iš smalsumo pradariau Paddy’s Stout’ą, paragavau ir ką sau manote - aštrus alus! Nors panašaus skonio ir tikėjausi, po paragavimo mintyse sukasi viena frazė - fucking unbelievable!

Butelį uždariau ir laukiu toliau :)

Praėjusią savaitę kasdien postinau po įrašą ir tai yra DAUG.

Tiesą sakant tam mane kažkiek netiesiogiai inspiravo naujai atrastas šaunus weblogas http://www.rutrut.lt/bangos. Būtent šis blog’as padėjo bei įkvėpė rasti tiek gražių kūrinių, kad kasdien postindam’as užtekčiau jų ne tik praėjusiai bet ir šiai savaitei.

Šnekant apie http://www.rutrut.lt/bangos, neišeina nepaminėti ir paties autoriaus mikso “Ginklai ir rožės“, kuris tikrai paliko įspūdį:

Ir dar.. būtent http://www.rutrut.lt/bangos mane supažindino su grupe The xx. Ta proga pora labiausiai vežančių kūrinių iš jų kūrybos:

I can’t give it up tuffff…

Populiariame puslapyje http://15min.lt pasirodė straipsnis “Skaitytojo informacija: kaip motociklu įveikti Lietuvos miškų purvynus“.

Na ką,… Labai graudu, kad net ir pop žiniasklaida palaiko gamtos niokojimą motorinėmis priemonėmis. Tiesiog manau, kad jeigu nepalaikytų, tai šio ŠŪDSTRAIPSNIO/šios antraštės čia nebūtų nei kvapo. Suprantama šis vienas “narsuolis” nieko nekeičia, tačiau tai tik vienas iš šimtų atvejų. Šneka eina ne vien apie motociklininkus, kurių tokiuose nuotykiuose turbūt vienetai, bet labiausiai keturračius. Ši motorinė transporto priemonė pastaraisiais keliais metais tapo itin populiari Lietuvoje. Daugeliui tai atrodo tiesiog smagi pramoga. Kas graudžiausia, tai, kad dauguma tų ekstremalų nesuvokia, jog naikina trapių ekosistemų augaliją ir gyvūniją. O jei ir suvokia, jiems tai nė motais, nes adrenalino poreikis veda juos net į tokias vietas kaip Čepkelių pelkės ar kiti Lietuvos rezervatai ir draustiniai. Kad būtų aiškiau, galima pridėti, kad Čepkelių raiste pašaliniams be leidimo net pėsčiomis lankytis draudžiama dėl ypatingo gamtos jautrumo ir vertės..

Atrodo kas čia tokio - pralėkti keturračiu per mišką, skersai kirsti mažą upelį.. Tačiau po tokio pralėkimo išariamos samanos, ardomi upių ir upelių šlaitai ir krantai, naikinamos telkinių dugno bendrijos bei žuvų nerštavietės. Dėl trikdymo žinduoliai ir paukščiai dažnai palieka savo jauniklius bei lizdus pražūčiai.

Ir vis tik drįsčiau teigti, kad visa ši žala gamtai daugiausiai daroma užsidegusių naujokų ir neprofesionalių (dažnai gal net vienadienių) keturračių gerbėjų. Kažkiek pavažinėjęs, proto turintis žmogus ilgai netruks suvokti kokią žalą jis daro. Turbūt dažnas paklaustų: ‘kur jiems važinėtis?’. Atsakymas labai paprastas - tam skirtose specialiose trasose. Esu matęs TV reportažą apie keturračius, kuriame šnekėjo patyrę keturračių entuziastai. Jie teigė, kad žmonės rimtai besidomintys šiuo užsiėmimu, važinėja tik tam pritaikytose trasose. Tuo tarpu narsuoliai, siautėjantys miškuose ir pievose neša nešlovę ir piktus žvilgsnius visiems keturratininkams.

Straipsnis apie keturračius buvo pasirodęs leidinyje ‘Žurnalas apie gamtą’ 2008m - 2 (26). Tas pats straipsnis publikuotas ir bernardinai.lt ir šiais metais alfa.lt portale. Taigi, vieni portalai šį reiškinį keikia, kiti portalai propaguoja, cituoju: “…geriau nei narkotikais svaigintis ir bobutes apiplėšinėti…“,.. Supaisyk čia kur teisybė..

Pats nesu filmų eGzpertas ir išvis tai pirmas mano įrašas apie filmus.. Iš esmės grubiai skirstau juos į dvi pagrindines kategorijas:

• 1. Tie kurie veža žiūrėjimo metu
• 2. Tie kurie veža visą likusį gyvenimą

Iš tikro viskas lygiai kaip ir su knygom. Elementariausias ir visiems suprantamas pavyzdys būtų su J. Biliūno ‘Kliudžiau‘ ir ‘Brisiaus galas‘, nežinau kaip kitiems, bet manyje prisiminimai apie šias noveles iki šiol gyvi. Ir šiuos J.Biliūno kūrinius aš priskiriu antrajai kategorijai. Apskritai manau, kad antrosios kategorijos filmai praktiškai negali būti happy end’iniai, antraip jie ilgai neveš.

Iš pirmosios kategorijos kaip gerą pvz. paminėčiau serialą ‘Prison Break‘, kurį žiūri ir žilsti.

Aišku galima surasti visokių tarpinių kategorijų, bet tai pala pala nuo ko prasidėjo šis įrašas… Viskas dėl filmo keistu pavadinimu “Song Song and Little Cat“. Jis išleistas trumpametražių filmų kompiliacijoje “All The Invisible Children“.

Visa kompiliacija kaip kompiliacija, nelabai kažką ir pamenu, nes žiūrėjau prieš kelis mėnesius. Bet štai paskutinis filmas “Song Song and Little Cat” buvo jėga, nustebino. Tiesą sakant seniai (o gal ir niekad) nemačiau tokio liūdno filmo. Jis paliečia trapiausią socialinę grupę - vaikus, todėl dar labiau šis filmas turėtų kabinti tėvus, turinčius atžalų. Bet ką čia, realiai filmas su happy end’u ;)) Ir išvis, trukmė tik 20min., tai nedaug prarasi jeigu ir nepatiks.

Deja radau tik rusų kalba, todėl nesuprantantiems reiks pasiieškoti kitur.

Aš esu iš tų, kurie nemėgsta lietuviškos bandos alaus (į sarašą įeina visos didžiosios gamyklos), dėl jo netikrumo, pernelyg gausaus angliarūgštės kiekio ir t.t. ir pan. Turbūt ne vienas esate pastebėję, kad dauguma lietuviškų alų yra praktiškai vienodo skonio :))) Jokio pasirinkimo, jokio skonio, jokio natūralumo. Ir aš neįsivaizduoju ką tautiečiai turi omenyje, sakydami, jog Lietuva - gero alaus kraštas :)) Keli entuziastai gaminantys tikrą alų, šalies nepaverčia gero etaloninio alaus kraštu…

Šiaip jau mėgstu tokias alaus rūšis kaip Duvel, Affligem, Leffe, Edelweiss, Paulaner Hefe-Weissbier ir kt. Labai patinka belgiški vienuolių, mmm tie dupeliai, tripeliai…

Taigi, įkvėptas www.tikrasalus.lt komandos, nutariau pabandyti išsivirti nuosavo ir svarbiausia natūralaus alaus. Perskaičiau daug informacijos apie alaus gamybos ypatumus. Svarbiausius aspektus susikonspektavau ir galiausiai susidariau eilę punktų, kurie turėjo būti įvykdyti norint pasigaminti tikro alaus.

Alaus sudėtis:

Taigi nusipirkęs mielių, salyklo ekstrakto ir apynių, kūriau pečių, dėjau puodą ir viriau. Virė ilgai, poto ilgai vėso. Tada rūgo, o kai surūgo išpilsčiau į butelius ir palikau brandintis bei skaidrėti. Po ~2-3 sav. jau ragavau štai tokį gėrimą, kurio stiprumas buvo ~4%:

Reziumė:

• Skonis geras, žymiai geresnis nei daugumos parduotuvinių štampofkių.
• Procesas įdomus ir teisingas

Dvi salyklo bankės jau laukia sekančio virimo, kad kalėdoms būtų kuo draugus ir šeimyną pavaišinti :)