Šį vakarą du egzemplioriai, beje abu ganėtini ligoniai (kaip visad gerąja prasme).

1. POPSAS

Pirmasis - popsiškieji The Killers su savo super truper duper Human. Aš suprantu, kad galbūt daug kam galvą skauda nuo jo…

Dvejojau - dėt nedėt, na, bet šiandien dar kartą perklausęs, supratau, kad man jis atsibos tik tuo atveju, jei įsirašysiu į CD ir pasiimsiu tą kompaktą į auto :) Kasdien praleisdamas automobilyje kaip minimum 1val., tokius išsišokėlius kaip The Killers greitai palaidoju bardačioke :)

Apskritai, automobilyje negaliu neklausyti ne popso :))) Kaip galima važiuojant klausyti jazz’o arba pvz. pelkių??? :) Prie tokios muzikos net vairuoti padoriai neišeina, jokio įkvėpimo lenkti ar šiaip padaryti ‘teisingą‘ manevrą. Juokai, bet teisybės tikrai yra.

2. NE POPSAS

Antrasis reiškinys - tai grupė Larytta. Ją sudaro du šveicarai.

Iš tikrųjų tokio aparato kaip ši grupė seniai neteko girdėti. Tai yra visiška naujiena ausims. Aš negaliu atsiklausyti tų gerai sukaltų ritmų, puikiai derančių su vokalu. Apgailestauju, bet aš net nežinau kas tai per stilius :)) Todėl kopijuoju surastą aprašą:

“…rich elements of musicality within a wide range of inspirations from modern pop/soul to electro/techno and it adds inspired dashes of African music, hip-hop and R&B.
Christian’s sexy voice and Guy’s rap combine to give great promise to chart-conquering possibilities! Larytta’s music aesthetics bring together weird electronic beats, African rhythms, catchy melodies, hypnotizing voices, guitar loops, mainstream chorus, keyboards and crazy home-made noises created in Christian’s & Guy’s laboratory. A definitely refreshing mixture of music styles which make Larytta stand out from the others.“.

Na iš tiesų, ten išgirsit ir afrikos, ir daft punk’ų, ir the beatles.

Daugumą Larytta kūrinių galima rasti ČIA. Mane labiausiai užkabino šie: Ya-Ya-Ya, Filthy Jim, Bauch Amp.
Šaunuoliai, ką čia bepridursi.

Geros nuotaikos!

Aš esu iš tų, kurie nemėgsta lietuviškos bandos alaus (į sarašą įeina visos didžiosios gamyklos), dėl jo netikrumo, pernelyg gausaus angliarūgštės kiekio ir t.t. ir pan. Turbūt ne vienas esate pastebėję, kad dauguma lietuviškų alų yra praktiškai vienodo skonio :))) Jokio pasirinkimo, jokio skonio, jokio natūralumo. Ir aš neįsivaizduoju ką tautiečiai turi omenyje, sakydami, jog Lietuva - gero alaus kraštas :)) Keli entuziastai gaminantys tikrą alų, šalies nepaverčia gero etaloninio alaus kraštu…

Šiaip jau mėgstu tokias alaus rūšis kaip Duvel, Affligem, Leffe, Edelweiss, Paulaner Hefe-Weissbier ir kt. Labai patinka belgiški vienuolių, mmm tie dupeliai, tripeliai…

Taigi, įkvėptas www.tikrasalus.lt komandos, nutariau pabandyti išsivirti nuosavo ir svarbiausia natūralaus alaus. Perskaičiau daug informacijos apie alaus gamybos ypatumus. Svarbiausius aspektus susikonspektavau ir galiausiai susidariau eilę punktų, kurie turėjo būti įvykdyti norint pasigaminti tikro alaus.

Alaus sudėtis:

Taigi nusipirkęs mielių, salyklo ekstrakto ir apynių, kūriau pečių, dėjau puodą ir viriau. Virė ilgai, poto ilgai vėso. Tada rūgo, o kai surūgo išpilsčiau į butelius ir palikau brandintis bei skaidrėti. Po ~2-3 sav. jau ragavau štai tokį gėrimą, kurio stiprumas buvo ~4%:

Reziumė:

• Skonis geras, žymiai geresnis nei daugumos parduotuvinių štampofkių.
• Procesas įdomus ir teisingas

Dvi salyklo bankės jau laukia sekančio virimo, kad kalėdoms būtų kuo draugus ir šeimyną pavaišinti :)

Šiaip jau nesu David Guetta gerbėjas, bet kūrinys, kuriam paskiriu šį įrašą, man žiauriai patiko. Verčiusias epizodas yra nuo 33 sekundės!

David Guetta & Chris Willis - Everytime We Touch

Tikiuosi visi suprantat, kad šio įrašo antraštė - tik ironija :)
Mane pralinksmino, manau ir kitus turėtų ;)

Šitas irgi neužmušamas :))