
Pastaruoju metu muzikos ir muzikantų ateitis man miglota kaip niekad. Šiuo metu daug apie tai kalbama, vyksta nemažai pokyčių. Po truputį keičiasi muzikos pirkimo įpročiai. Man asmeniškai kyla tokie klausimai:
- Ar muzikos keitimasis tarp žmonių visiškai sužlugdys muzikantus?
- Ar dar išvis galimas muzikos/muzikantų gyvavimas pagal senąjį modelį (CD, LP pardavinėjimas)?
- Ar apskritai įmanoma užgniaužti įsivešėjusį žmonių norą keistis tarpusavyje muzika?
- Ar teisingai elgiasi autorių teisių gynimo organizacijos aklai gindamos kūrinius, užuot ieškojusios kompromisų ir naujų patrauklesnių būdų kaip priversti žmones mokėti už muziką?
- Į ką evoliucionuos visas šis reikalas?
Artimiausiu metu RIAA rankų tikrai nenuleis. Atvirškčiai, šios kompanijos ieškinys žmogui už savo kompaktų perrašymą į kompiuterį, parodo, kad imamasi drastiškų priemonių. Europos Sąjunga taip pat bandys sekti Amerikos pavyzdžiu, apie tai čia.
Neseniai buvo uždarytas didžiausias muzikos keitimosi tinklas – Oink. Ryšiumi su tuo vienas žmogelis parašė ištisą raštą apie RIAA, Oink ir dabartinę muzikos pramonės situaciją. Anot jo, tam kad ateityje muzikantai galėtų pilnai pragyventi, tikslingiausia tiesiogiai remti juos pačius, o ne perkant kompaktus/skaitmeninius įrašus tuo pačiu remti įrašų kompanijas ar kitas įstaigas. Pavyzdžiui siūlo pirkti atributiką (marškinėliai ir kt.) tiesiai iš muzikantų arba tiesiog paremti pinigais mėgiamus muzikantus. Anot jo, didžiosios įrašų kompanijos yra labiausiai suinteresuotos autorinių teisių gynimu, būtent jos labiausiai ir spaudžia RIAA, kad imtųsi veiksmų prieš piratavimą. O modelyje, kuriame klausytojai remtų tiesiogiai muzikantus, pastariesiems atitektų praktiškai visa pajamų dalis, o ne procentas, kaip paprastai vyksta dabar. Pamąstymų straipsnyje daug, manau besidomintiems muzika, verta bent užmesti akį.
Kitame straipsnyje radau kaip muzikantas David’as Byrne, teigia, kad pajamos muzikos kūrėjams iš kompaktų pardavinėjimo greit išnyks. Tačiau taip pat teigia, kad tai nėra bloga žinia muzikantams ir net pačiai muzikai. Jo straipsnyje pateikti grafikai, rodo, kad ateityje skaitmeninių įrašų (mp3, wav) pardavimai augs, o standartinių vinilų ir kompaktų pardavimai smuks. Matydamas, kad muzikos industrijos keitimasis yra neišvengiamas, David’as Byrne pateikia šešis strateginius modelius, pagal kuriuos galėtų išlikti paprastas muzikos kūrėjas ar super žvaigždė. Plačiau čia.
Sunku pasakyti kaip viskas susiklostys, pažiūrėsim ką parodys laikas. Bet, kad ateityje vinylas bus paklausus, aš neabejoju :)
Tai ir taip muzikantai iš CD pardavimų kapeikas gauna, viską susišluoja muzikos leidybos banginiai. Ir tas šumas visas dėl to, kad jie praranda savo pajamas. O muzikantai pasiima dalį iš CD, dalį iš koncertų ir t.t.
Vinylai tai per amžius gyvuos :)))
Kaip pagalvoji, tai ziauru su tom pajamom leiblams :) Juk klausytojas garbina muzikanta, o ne leidybos kompanija..
Vinylai išliks…tik jų leidyba, kad didės tai yra nerealu.
“Ar muzikos keitimasis tarp žmonių visiškai sužlugdys muzikantus?”
Muzika visų pirma yra kūryba, o kūrybos, jei jai yra poreikis, niekaip neužgniauši. Kitas dalykas yra muzikos industrija. Nemanau, kad ji irgi sužlugs, bet sparneliai turėtų būti apkarpyti. Yra gi ir alternatyvių pajamų šaltinių – muziką leisti kad ir nemokamai, ir augintis fanų armiją, kuri lankytų koncertus, pirktųsi atributiką, galų gale ir pačius įrašus CD/LP/whatever formatu. Čia dar daugiau marketingo ir reklamos reikia, tad kartais darosi baisu (įsivaizduokimę reklamą per TV: “naujas Rolling Stone albumas – karštas, seksualus ir madingas!” arba “Led Zepelin XIII” – solidi klasika, dvi specialios bonusinės dainos verslininkams!)
Melvinai,
na galbut galima tiketis vinylu pardavimo padidejimo tuo atveju kai visiems pakyres tie skaitmeniniai formatai ir vel noresis kazko ‘tikro’.
Adi,
“muziką leisti kad ir nemokamai, ir augintis fanų armiją, kuri lankytų koncertus, pirktųsi atributiką, galų gale ir pačius įrašus CD/LP/whatever formatu. ” – as manau tai butu/yra idealus variantas, jei tik muzikantui uztektu is to pilnai pragyventi.
“Kitas dalykas yra muzikos industrija. Nemanau, kad ji irgi sužlugs, bet sparneliai turėtų būti apkarpyti.” – nes blogiausiu atveju didziosios irasu kompanijos bandytu keisti savo politika, darbo pobudi, galbut net nusileistu vartotojo iprociams ir prisitaikytu prie jo.. O tai ir butu minetasis sparnu apkarpymas :)